Blogas

Kas yra „Remote ID“?

„Remote ID“ - tai sistema, leidžianti bepiločiams orlaiviams (dronams) realiuoju laiku perduoti informaciją apie savo identifikaciją ir buvimo vietą. Šiuos duomenis gali matyti kiti oro erdvės dalyviai - institucijos, kiti pilotai bei visuomenė.

Kodėl reikalingas „Remote ID“?

Pagrindinis „Remote ID“ tikslas - padidinti skrydžių saugumą, užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę, ypač ten, kur dronai gali skristi netoli kitų orlaivių ar jautrių teritorijų. Tai taip pat padeda užkirsti kelią neteisėtam dronų naudojimui, pavyzdžiui, kontrabandai, šnipinėjimui ar netgi atakoms.

Kas atsakingas už „Remote ID“ reikalavimus?

Jungtinėse Valstijose bepiločių orlaivių veiklą prižiūri Federalinė aviacijos administracija (FAA), o Europos Sąjungoje - Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Abi institucijos yra parengusios „Remote ID“ reikalavimų sistemą, pagal kurią dauguma dronų privalo turėti „Remote ID“ funkciją iki nustatytos datos. Kitos šalys taip pat taiko panašią tvarką arba šiuo metu ją rengia.

Kokie „Remote ID“ tipai egzistuoja?

Tiesioginis / transliuojamas „Remote ID“ - naudoja „Wi-Fi“ arba „Bluetooth“ ryšį, kad perduotų informaciją apie droną aplinkai. Šios technologijos pavadinimai skiriasi pagal regioną: Europos Sąjungoje vartojamas terminas „Direct Remote ID“, JAV - „Broadcast Remote ID“.

Tinklinis „Remote ID“ - duomenų perdavimui naudoja mobiliojo ryšio tinklus.

Kas privalo naudoti Tiesioginį / Transliuojamą „Remote ID“?

Pagal naujus ES ir JAV reikalavimus, dauguma dronų, kurių svoris viršija 249 gramus (0.55 pounds), turi būti aprūpinti Tiesioginiu / Transliuojamu „Remote ID“. Ši nuostata taikoma tiek pramoginiam, tiek komerciniam naudojimui.

Yra tam tikrų išimčių, kurios taikomos specifiniams dronų modeliams, naudojamiems pagal aiškias gaires, taip pat valstybinėms ar kitoms įgaliotoms institucijoms. Šios išimtys gali skirtis priklausomai nuo šalies.

Be JAV ir ES, kitos pasaulio šalys taip pat taiko ar šiuo metu rengia panašius reguliavimus. Dronų operatoriai privalo susipažinti su savo šalies „Remote ID“ reikalavimais ir jų laikytis.

Svarbu žinoti, kad „Remote ID“ reikalavimai gali skirtis tarp ES šalių narių, todėl operatoriai visuomet turi vadovautis konkrečios šalies taisyklėmis, kurioje jie planuoja skristi.

Kas privalo naudoti Tinklinį „Remote ID“?

Broadcast „Remote ID“ bus privalomas U-space oro erdvėse, kurios bus įdiegtos Europos Sąjungoje. Šios sistemos tikslas - užtikrinti saugų ir patikimą ryšį tarp dronų ir jų operatorių šiose moderniose oro erdvėse (žr. daugiau žemiau). Tinklinis „Remote ID“ bus būtinas pažangesniems skrydžiams, tokiems kaip BVLOS skrydžiai (už matomumo ribų), dronų pristatymai bei pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių integravimas į bendrą oro erdvę.

Šiuo metu JAV regione Tinklinio „Remote ID“ reikalavimų nėra.

Kas gali matyti iš mano drono siunčiamus duomenis?

Naudojant Tiesioginį / Transliuojamą „Remote ID“, duomenys perduodami lokaliai - juos gali priimti bet kas, turintis tam tinkamą įrangą, pavyzdžiui, specialų imtuvą arba mobiliojo telefono programėlę, kuri naudoja įrenginio „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“ funkcijas. Tik šie du ryšio būdai leidžiami šio tipo „Remote ID“ sistemoms.

Naudojant Tinklinį „Remote ID“, jūsų duomenys perduodami institucijoms, U-space dalyviams, partneriams bei paslaugų teikėjams. Daugiau informacijos apie tai rasite čia.

Ar galiu skristi be „Remote ID“?

Ne, nebent jūsų skrydis arba drono svoris patenka į vieną iš numatytų išimčių. Jei nesilaikysite nustatytų reikalavimų, gali būti taikomos baudos ar kitos sankcijos.

Kaip išvengti, jog dronas būtų sekamas?

„Remote ID“ - tai naujas oro erdvės stebėsenos sprendimas, veikiantis panašiai kaip automobilio valstybiniai numeriai. Ši technologija padeda didinti skrydžių saugumą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą dronais bei leidžia vykdyti skrydžius, kurie anksčiau buvo ribojami dėl saugumo ar teisinių priežasčių. Tai reiškia, kad visi netoliese esantys, turintys atitinkamą įrangą, gali priimti tiesioginį (Direct / Broadcast) „Remote ID“ signalą.

Koks yra tiesioginio (Direct / Broadcast) „Remote ID“ veikimo nuotolis?

Vienareikšmio atsakymo nėra - veikimo atstumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Įtakos turi elektromagnetiniai trukdžiai aplinkoje, „Remote ID“ siųstuvo galia, vietovės pobūdis (miestas ar atvira vietovė), skrydžio aukštis, kryptis ir kitos sąlygos.

Dažniausiai „Remote ID“ signalas pasiekiamas tokiu atstumu, kokiu matomas pats dronas - tai vadinama vizualinio matomumo riba (VLOS). Jei matote savo droną - tikėtina, kad jo signalas taip pat yra pasiekiamas. „Remote ID“ standartai nenustato konkretaus atstumo - svarbiausia minimali transliavimo galia. Esant idealioms sąlygoms, signalas gali būti priimamas kelių kilometrų spinduliu, o esant nepalankioms - tik kelis šimtus metrų. Daugiau apie tai rasite veikimo nuotolio specifikacijoje.

Kokie dronai palaiko „Remote ID“?

Žemiau pateiktas pavyzdinis dronų, turinčių integruotą „Remote ID“, sąrašas. Tai nėra pilnas sąrašas - daugiau informacijos rekomenduojame ieškoti gamintojų oficialiose svetainėse.

• Skydio
• X2E SDR21V2
• 2+ SDR35V1
• 2+ SDR35V2
• X2E SDR21V1
• Autel Robotics
• Dragonfish Standard
• Dragonfish PRO
• Dragonfish Lite
• EVO lite
• EVO II
• EVO lite+
• DJI
• DJI Mini 3
• DJI Mini 4 Pro
• DJI AVATA
• DJI Mavic 3
• DJI Agras T40
• DJI Agras T30
• DJI Mavic 3 Classic
• DJI M300 RTK
• DJI M3T
• DJI M3E
• DJI Mini 3 Pro
• DJI Air 2S
• DJI M30
• DJI M30T
• DJI Mavic 4 Pro
• DJI Matrice 4T
• DJI Matrice 4E
• DJI M400 RTK

Ar nauji dronai bus su integruotu „Remote ID“?

Taip. Kadangi „Remote ID“ tampa standartu, dauguma naujų dronų nuo šiol turės šią funkciją integruotą gamykloje.

Kaip užtikrinti atitiktį „Remote ID“ reikalavimams?

Galite rinktis skristi dronu su integruotu „Remote ID“ (JAV tai vadinama „Standard Remote ID“, o ES - C klasės sertifikavimu), arba naudoti atskirą „Remote ID“ siųstuvą, montuojamą ant drono. Tokie įrenginiai ypač naudingi pilotuojant senesnius arba pačių surinktus dronus.

Kas yra papildomas „Remote ID“ įrenginys?

Papildomi įrenginiai - tai siųstuvai, tvirtinami prie drono korpuso. Jie gali būti maitinami savo baterija arba naudojant drono energiją. Priklausomai nuo tipo, šie įrenginiai gali perduoti tiek Direct / Broadcast Remote ID, tiek „Network Remote ID“ signalus.

Kas yra įmontuoti „Remote ID“ moduliai?

Įmontuoti moduliai - tai gamintojo integruoti komponentai, esantys pačiame drone. Jie paprastai gauna energiją iš pagrindinės drono baterijos ir komunikuoja su skrydžio valdikliu arba kitais išoriniais įrenginiais.

Kaip pritaikyti senesnį droną pagal „Remote ID“ reikalavimus?

Jeigu gamintojas nepateikia programinės įrangos atnaujinimo, leidžiančio įgalinti „Remote ID“, tuomet reikės įdiegti papildomą „Remote ID“ modulį. Šie įrenginiai skiriasi dydžiu, baterijos veikimo trukme, svoriu, palaikomomis „Remote ID“ technologijomis ir kitomis techninėmis savybėmis.

Naudojimas ES teritorijoje

Bepiločių orlaivių operatoriams ir pilotams taikomus „Remote ID“ reikalavimus Europos Sąjungoje nustato EASA (Europos aviacijos saugos agentūra).

EASA išskiria dvi pagrindines „Remote ID“ sistemas:

• Direct Remote ID
  Dar vadinama Broadcast Remote ID - naudoja Wi-Fi arba „Bluetooth“ ryšį duomenų transliavimui netolimoje aplinkoje.
• Network Remote ID
  Veikia mobiliojo ryšio tinklais ir perduoda duomenis internetu.

Kas privalo naudoti „Direct Remote ID“?

EASA pasirinko Direct Remote ID kaip pagrindinį taikymo būdą. Štai kaip galima atitikti šiuos reikalavimus:

Nuo 2024 m. sausio 1 d.:

• Specific kategorijoje būtina naudoti droną su „Remote ID“ funkcija (tai gali būti C klasės dronas su integruotu „Remote ID“ arba dronas su papildomu „Remote ID“ moduliu).
• Open kategorijoje leidžiama naudoti C0-C4 klasės dronus su klasės identifikavimo žyma arba dronus, įsigytus iki 2023 m. gruodžio 31 d. ar pasigamintus savarankiškai.
• Be „Remote ID“ reikalavimus atitinkančio drono leidžiama skraidyti:
• Dronu, sveriančiu mažiau nei 250 g, įsigytu iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba savos gamybos - tik Open kategorijos A1 ir A3 subkategorijose.
• Dronu, sveriančiu mažiau nei 25 kg, įsigytu iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba savos gamybos - tik Open kategorijos A3 subkategorijoje.

Pastaba: „savos gamybos“ (privately built) reiškia, kad dronas buvo sukurtas asmeniniam naudojimui; tai netaikoma surinktiems iš rinkinių UAS.

Po 2023 m. gruodžio 31 d. beveik visi naujai paleisti C klasės dronai privalo turėti Direct Remote ID funkcionalumą.

Išimtys taikomos tik:

• 0 klasės dronams, sveriantiems mažiau nei 250 g (su kroviniu).
• 3 klasės pririštiems dronams, sveriantiems mažiau nei 25 kg (su kroviniu), kurie yra visiškai elektriniai, su kabeliu trumpesniu nei 50 m (164 feet), turi geo-awareness funkciją ir įspėjimą apie žemą baterijos lygį likus pakankamai laiko nusileisti.
• 4 klasės dronams, sveriantiems mažiau nei 25 kg, be automatinių valdymo režimų, išskyrus skrydžio stabilizavimą. Ši išimtis taikoma modeliniams orlaiviams.

Kas privalo naudoti Network „Remote ID“?

Network Remote ID bus privalomas artimiausiose ES U-space oro erdvėse. Ši technologija yra laikoma ilgalaikiu sprendimu, leidžiančiu efektyviai valdyti bendrą pilotuojamų ir bepiločių orlaivių veiklą vieningoje oro erdvėje - tai pagrindinis skirtumas nuo JAV modelio.

Network Remote ID yra techniškai sudėtingesnė sistema nei Direct / Broadcast Remote ID, nes reikalauja nuolatinio, saugaus ir patikimo ryšio kanalo. Per jį realiuoju laiku dalijamasi informacija tarp dronų, pilotų ir kitų dalyvių U-space erdvėse. Ši sistema būtina pažangių operacijų, tokių kaip BVLOS skrydžiai, dronų pristatymai ar mišraus eismo integracija, vystymui.

Kas yra U-space?

U-space bepiločiams orlaiviams - tai panašiai kaip oro eismo valdymas įprastiems orlaiviams. Tačiau U-space nėra uždara sistema - tai įvairių susitarimų, protokolų, komunikacijos priemonių ir standartų visuma, užtikrinanti sklandų dronų eismo vystymąsi ateityje. Ypač svarbu tankiai apgyvendintose ir intensyvaus oro eismo zonose.

U-space, kaip ir ES dronų reglamentai, yra pagrįsta rizikos vertinimu (ne vien taisyklėmis), visoms šalims suteikiama vienoda prieiga prie oro erdvės, atsižvelgiama į pilotuojamos aviacijos interesus ir sudaromos sąlygos pažangioms dronų operacijoms ateityje.

Pagrindiniai U-space tikslai:

• Išvengti susidūrimų tarp bepiločių ir pilotuojamų orlaivių
• Mažinti pavojų žmonėms ir objektams žemėje
• Užtikrinti tvarkingą dronų skrydžių eigą
• Teikti informaciją, reikalingą saugiam skrydžių vykdymui
• Informuoti atsakingas institucijas, kai dronas kelia grėsmę dėl incidento

Kas yra U-space paslaugų teikėjas (USSP)?

U-space erdvėje visi dronai, sveriantys daugiau nei 250 g, turės būti prijungti prie U-space paslaugų teikėjų (USSP), atsakingų už skrydžių saugą ir planavimą. Norint tapti USSP, įmonei privalu įrodyti, kad gali teikti bent keturias pagrindines paslaugas: tinklo identifikavimą, geo-awareness, eismo informaciją ir UAS skrydžių autorizavimą. Taip pat reikia atitikti saugos bei techninius reikalavimus, turėti pakankamai patirties ir būti įgaliotiems atitinkamų reguliavimo institucijų. Daugiau informacijos pateikta ES reglamente 2021/664.

Kaip atitikti ES reikalavimus?

Drono operatoriai gali atitikti Remote ID reikalavimus naudodami droną su integruotu transliavimo moduliu (vadinamą C klasės dronu) arba papildomą modulį, atitinkantį EASA reikalavimus. Duomenys turi būti transliuojami realiuoju laiku viso skrydžio metu, naudojant atvirą ir dokumentuotą protokolą, kuris leidžia juos priimti bet kuriam netoliese esančiam mobiliam įrenginiui.

Kas turi laikytis „Remote ID“ reikalavimų?

Visi pilotai, skraidinantys daugiau nei 249 g sveriančiais dronais Specific kategorijoje, privalo naudoti „Remote ID“ sistemą. Taip pat „Remote ID“ yra būtinas, jei dronas vykdo veiklą U-space erdvėse, kur bus privalomas Network Remote ID.

Kur įsigyti „Remote ID“ įrenginį?

Be dronų modelių su integruotu „Remote ID“, daugelis gamintojų siūlo ir papildomus „Remote ID“ modulius, kuriuos galima įsigyti atskirai.

Kokie duomenys perduodami naudojant „Direct Remote ID“?

Duomenys turi būti siunčiami realiuoju laiku viso skrydžio metu naudojant atvirą ir dokumentuotą protokolą, kad juos galėtų matyti bet kuris netoliese esantis įrenginys ar specialus imtuvas.

Būtina transliuoti šiuos duomenis:

• UAS operatoriaus registracijos numerį
• Unikalų orlaivio (arba tik papildomo modulio) serijinį numerį pagal ANSI/CTA-2063-A standartą
• Laiko žymą, orlaivio geografinę padėtį ir aukštį virš žemės arba kilimo taško
• Skrydžio kryptį (nustatomą pagal tikrosios šiaurės kryptį, pagal laikrodžio rodyklę) ir greitį žemės atžvilgiu
• Nuotolinio piloto buvimo vietą arba, jei jos nėra, - kilimo taško koordinatę
• UAS avarinę būklę C1, C2, C3 klasės dronams (nereikalaujama papildomiems moduliams)

Ar man reikia registruoti savo droną?

Nesertifikuotų dronų registruoti nereikia. Vis dėlto, kaip drono pilotas ar savininkas, turite užsiregistruoti savo gyvenamosios šalies Europos Sąjungoje nacionalinėje aviacijos institucijoje.

Yra keletas išimčių, kuomet registracija, kaip drono operatoriui, nėra privaloma:

• Jūsų dronas sveria mažiau nei 250 g (kartu su kroviniu) ir neturi kameros ar kitų jutiklių, galinčių rinkti asmens duomenis.
• Jūsų dronas sveria mažiau nei 250 g (kartu su kroviniu) ir yra laikomas žaislu (atitinka Direktyvą 2009/48/EB - paprastai tai žaisliniai dronai, skirti vaikams iki 14 metų).

Jeigu esate registruotas dronų operatorius, gausite registracijos numerį, galiojantį visoje ES teritorijoje. Šį numerį būtina fiziškai pritvirtinti prie visų jums priklausančių dronų, pavyzdžiui, kaip lipduką. Taip pat privalote įrašyti šį numerį į kiekvieno savo drono „Remote ID“ (nuotolinio identifikavimo) sistemą.

Kaip EASA apibrėžia dronų klases ir veiklos kategorijas?

Pagal Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) nustatytus reglamentus, dronai klasifikuojami atsižvelgiant į keletą kriterijų, tokių kaip svoris ir planuojamos veiklos rizikos lygis. Sistema pagrįsta dronų klasėmis ir veiklos kategorijomis. Šis skirstymas suteikia aiškią struktūrą, padedančią užtikrinti saugų ir efektyvų bepiločių orlaivių naudojimą ES oro erdvėje, tuo pačiu leidžiant išnaudoti technologijų galimybes ir mažinant galimus pavojus.

Dronų klasės nustatomos pagal UAS (bepiločių orlaivių sistemų) svorį ir techninius parametrus (pvz., greitį, triukšmo lygį ir kt.), o klasė lemia konkretaus drono naudojimo ribojimus bei taikomus reikalavimus. Skiriamos septynios klasės: C0-C6.

Veiklos kategorijos yra trys: Atvira (Open), Specialioji (Specific) ir Sertifikuota (Certified). Jos nustatomos pagal konkretaus skrydžio rizikos lygį.

Išsami informacija apie klasifikavimą pagal kategorijas ir klases čia nepateikiama. Daugiau apie EASA taikomą dronų klasifikaciją galite sužinoti oficialiuose šaltiniuose.